Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais tėveliai nekantrauja išgirsti, kaip kūdikis guguoja, čiauška ir krykštauja reaguodamas į suaugusiojo kalbinimą ar rodomus žaisliukus. Kūdikiui ūgtelėjus mamos ir tėčiai dažnai ieško atsakymo į klausimą, kada vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžius? O štai mažyliui augant ir atšventus trečiąjį, ketvirtąjį ar penktąjį gimtadienį tėvai atkreipia dėmesį į vaiko kalbos garsų tarimo raidą ir neretai sunerimsta pastebėję, kad vaikas švepluoja, netaisyklingai taria sudėtingus žodžius, netaria S ar Š garsų, painioja juos tarpusavyje, negeba tarti garso R, jį praleidžia ar keičia kitais garsais. Šiame straipsnyje aptarsime, kada vaikas turi gebėti tarti R, S, Š garsus, kada lavinti tartį ir mokyti garsų tarimo galima namuose, o kada reikalinga logopedo pagalba. Taip pat paminėsime, kokias veiklas ir skaitmenines priemones verta rinktis kiekvienam garso tarimo mokymo ir įtvirtinimo etapui. Specialistų parengtų logopedinių priemonių gausu TÁBULArása (https://tabularasa.lt) parduotuvėlėje.

Kalbos garsų tarimo raida

Svarbu suprasti, kad garsų tarimo netikslumų ir sunkumų pasitaiko daugeliui vaikų ir dažnai tai būna visiškai normalu dėl mažų vaikų fiziologinių ypatybių. Pavyzdžiui, šveplavimas vaikams iki 3-4 m. amžiaus yra laikomas natūraliu kalbos raidos etapu, nulemtu neišlavėjusios kalbėjimo motorikos. Tokio amžiaus mažylių smegenys ir kalbėjimo aparatas – žandikaulis, liežuvis ir lūpos – kasdien dar tik mokosi tarpusavyje koordinuoti ir atlikti tam tikrus judesius, skirtus sudėtingesniems garsams ištarti. Nors kiekvieno vaiko kalbos raida yra individualus ir sudėtingas procesas, vis dėlto, esama bendrų gairių. Daugelis mažųjų garsą S turėtų išmokti tarti iki trejų, o garsą Š iki ketverių metų amžiaus. Štai R yra tikrai sudėtingos artikuliacijos garsas, kurio mokymasis kai kuriems vaikams gali kelti daugiau sunkumų ir užtrukti gerokai ilgiau. Visgi, sulaukę penkerių, didžioji dalis vaikų jau turėtų mokėti tarti R, o priešmokyklinukai turėtų ne tik gebėti taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus, bet ir puikiai juos skirti tarpusavyje. Tai labai svarbu siekiant užbėgti didesniems sunkumas už akių: mokykloje garsų tarimo sutrikimai gali virsti mokymosi sunkumais, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimais.

Kada kreiptis į logopedą?

• Jei sulaukęs 3 metų vaikas netaria K, G, L, V garsų.

• Sulaukusio 3 metų vaiko amžiaus kalba aplinkiniams sunkiai suprantama.

• Jei sulaukęs 3,5-4 metų netaria garso S arba jį taria netaisyklingai.

• Jei sulaukęs 5 metų vaikas vis dar netaria Š.

• Jei sulaukęs 5,5-6 vis dar netaria garso R.

• Jei būdamas priešmokykinio amžiaus vis dar patiria garsų tarimo sunkumų.

• Jei pastebite netaisyklingą liežuvio padėtį tariant tam tikrus garsus.

• Visada jei nerimaujate dėl savo vaiko kalbos ar garsų tarimo raidos.

Kodėl vaikas netaria  R, S ar Š garsų?

Priežastys, dėl kurių vaikas negeba ištarti tam tikrų garsų gali būti labai įvairios bei nulemtos skirtingų – įgimtų ar įgytų – veiksnių. Pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių, jas aptarsime kiek plačiau.

1. Neišlavėjusi burnos motorika;

2. Netaisyklingas sąkandis ar liežuvio padėtis;

3. Foneminės klausos sunkumai;

4. Trumpas poliežuvinis raištis.

Netaisyklingo garsų tarimo priežastys plačiau

Garsų tarimo sutrikimai vaikams dažniausiai pasireiškia dėl nepakankamai išlavėjusios burnos motorikos. Silpni artikuliaciniai raumenys lemia tai, kad vaikams sunku liežuviu ir lūpomis atlikti tikslius judesius, kurie yra reikalingi tam tikriems garsams ištarti. Gera žinia ta, kad artikuliacinį aparatą galime lavinti ir treniruoti tikslindami kalbėjimo aparato judesius, mankštindami liežuvį, burnos, skruostų ir žandikaulio raumenis bei darydami logopedinius pratimus. 

Kaip minėjome, garsų tarimo sunkumus gali lemti ir netaisyklinga liežuvio padėtis tariant tam tikrus garsus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai garsus S, Z neretai taria iškišdami liežuvio galiuką tarp dantų. Galime tai pamatyti stebėdami, kaip vaikas taria žodelius su šiais garsais, arba išgirsti, kad garsai s, z yra ne tokie, kokie turėtų būti ir skamba keistai. Toks netaisyklingas garsų tarimas kišant liežuvį tarp dantų vadinamas tarpdantiniu sigmatizmu ir reikalauja ne tik tinkamos artikuliacinio aparato padėties tariant garsus mokymo, bet ir vaiko savikontrolės įgūdžių bei tėvų įsitraukimo į garsų tarimo sutrikimo įveiką. 

Kita dažnai pasitaikanti garsų tarimo sunkumų priežastis – nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa, kuri lemia tai, kad vaikui sunku atpažinti ir skirti panašiai skambančius garsus. Esant neišlavėjusiai foneminei klausai garsai S ir Š, T ir D, R ir L, K ir G skamba labai panašiai ar net vienodai, todėl vaikai juos painioja tarpusavyje. Tačiau foneminė klausa taip pat yra lavintinas dalykas ir jūs galite padėti savo vaikui namuose. Kaip? Aptarsime kalbėdami apie tai, kaip išmokyti vaiką tarsi garsą S.

Dar viena mūsų minėta garsų tarimo sunkumų priežastis – trumpas poliežuvinis raištis, ribojantis liežuvio judrumą ir judesius. Trumpas liežuvio pasaitėlis lemia sunkumus pakelti liežuvį aukštyn, dėl to nukenčia tokių garsų kaip R, L, Š, Ž tarimas. Dėl riboto judėjimo liežuvio galiukas negali virpėti, todėl vaikams sunku tarti garsą R.

Kaip išmokyti vaiką tarti R?

Rūpestingi tėveliai ir mamos neretai ieško informacijos, nuo kada vaikas turi tarti R? Ką daryti jei vaikas netaria R?Atsakome: jeigu vaikas sulaukęs penkerių vis dar netaria garso R, galite pamėginti jam padėti namuose. Tik svarbu suprasti, jog kiekvieno garso mokymas turi tam tikrą nuoseklumą, todėl nevertėtų mokyti prašant vaiką tarti sudėtingus žodžius. Dažna tėvelių klaida – įkyrūs prašymai ir spaudimas kartoti rrratas, rrropė, rrriešutas pabrėžtinai ir ilgai tęsiant garsą R. Logopedo kabinete garsų mokymą visuomet pradedame nuo artikuliacinio aparato rengimo garsui tarti, fonetinės padėties mokymo (t. y. paaiškinimo ką daro mūsų žandikaulis, liežuvis ir lūpos tariant tam tikrą garsą), garso akustinių savybių aptarimo (t. y. supratimo į ką panašus mokomas garsas, pavyzdžiui: ahaa, tikrai šis garsas panašus į meškos urzgimą arba į traktoriaus burzgimą) bei mokymosi tarti izoliuotą garsą. Tik tuomet kai vaikas geba ištarti paskirą garsą R, pereiname prie garso tarimo įtvirtinimo skiemenyse, vėliau – žodžiuose, sakiniuose ir galiausiai rišliojoje kalboje. Tad mokant garso R namuose rekomenduojame apsišarvuoti kantrybe, pasitelkti valią ir discipliną bei skirti laiko ir dėmesio garso mokymui kasdien. Tiesa, nepamirškite, kad mokytis turi būti smagu, tad  mokykitės tuomet kai vaikas nėra pavargęs, yra gerai nusiteikęs ir turi ūpo.

Parengiamieji pratimai garsui R

1. Kaip jau minėjome, siekdami išmokyti vaiką tarti vieną ar kitą garsą visuomet turėtume pradėti nuo artikuliacinio aparato –  žandikaulio, liežuvio ir lūpų – lavinimo ir pasirengimo atitinkamo garso tarimui. Jei vaikas netaria R – pradėkite nuo parengiamųjų pratimų, skirtų būtent šiam garsui. Pirmas pratimas labai paprastas: paprašykite vaiko liežuviu pasiekti nosies galiuką, tuomet – smakrą. Labai svarbu, kad atliekant pratimą lūpos būtų visiškai laisvos, neįtemptos ir nepadėtų liežuviui. Pratimą pakartokite 5-7 kartus.

2. Mokantis liežuvį keltį į viršų idealiai tinka ir pratimas Supynės. Tariant R liežuvis turi būti prie pat viršutinių dantų ir laisvai į juos remtis. Atlikdami šį pratimą kelkite liežuvį aukštyn ir atremkite į viršutinių dantukų vidinę pusę, tuomet – leiskite liežuvį žemyn ir atremkite į apatinių dantukų vidinę pusę. Štai ir besisupantis aukštyn-žemyn liežuvėlis. Pratimą pakartokite 5-7 kartus.

3. Veiksmingas ir efektyvus ir pratimas Dažytojas, kurį atlikite taip: kelkite liežuvį į viršų ir pasiekite burnytės namelio lubas, tuomet paglostykite gomurį liežuviu pirmyn-atgal tarsi dažytumėte teptuku. Pratimą atlikite lėtai, neskubėdami. 

4. Dar vienas svarbus įgūdis garso R tarimui – gebėjimas išplatinti liežuvį. Šiam tikslui galite atlikti kelis pratimus. Pirmasis: padėkite liežuvį ant apatinės lūpos ir tarkite pia-pia-pia. Antrasis: iškiskite platų liežuvį ir keldami jį į viršų uždenkite visą viršutinę lūpą. Pakartoję šį pratimą 5-7 kartus, tvirtai prispauskite liežuvį prie viršutinės lūpos ir pamėginkite stipriai pūsti oro srovę. Virpėdama lūpa turėtų šiek tiek suvirpinti ir liežuvį. 

5. Sunkiausias, bet labai svarbus pratimas, kurį verta įvaldyti prieš mokantis tarti R – Grybukas: pakelkite visą liežuvį ir pričiulpkite jį prie kietojo gomurio, palaikykite. Liežuvis virsta grybo kepurėle, o po liežuvio pasaitėlis grybo kojele. Atkreipkite dėmesį į tai, jog atliekant pratimą apatinis žandikaulis turi būti stabilus, nekilti ir nejudėti. Jei reikia – prilaikykite jį pirštukais. 

6. Jeigu pastarasis pratimas vaikui per sunkus, būtinai pacaksėkite liežuviu imituodami arkliuką. Pamėginkite arkliuką sulėtinti ir šiek tiek užlaikyti liežuvį viršuje, prie gomurio. Atlikti parengiamuosius pratimus garsui R patartina kasdien, stebint save veidrodyje, patogiai, tiesiai atsisėdus ir su gera nuotaika bei šypsena.

Garso R įtvirtinimas skiemenyse ir žodžiuose

Kai tik vaikas išmoksta burgzti it traktoriukas, galite imtis garso r automatizavimo. Garsų automatizavimas – tai jų įtvirtinimas kasdienėje kalboje. Jis pradedamas nuo pirmojo etapo – garso įtvirtinimo skiemenyse. Mokykite vaiką kartoti skiemenukus: ra-ra-ra, ro-ro-ro, ru-ru-ru, ir-ir-ir, ry-ry-ry, re-re-re, rė-rė-rė. Jei puikiai pavyksta ištarti šiuos skiemenis, neturėtų būti sunku ištarti ir skiemenukus su priebalsėmis T ir D: tra, dra, tro, dro, tru, dru, tri, dri.. Nepamirškite, jog mažieji kur kas efektyviau mokosi žaisdami, tad garso r įtvirtinimą paverskite žaidimu. Pavyzdžiui, kartokite skiemenis ritmingai plodami rankomis ar trepsėdami kojomis. Galite panaudoti ir būgnelį, plaktuką ar kokį kitą muzikinį instrumentą. Būkite kūrybingi! Kartokite skiemenis žingsniuodami arba lipdami laiptais: vienas laiptelis – vienas skiemenukas. Įtvirtinus garsą r skiemenyse galima pabandyti tarti ir lengvus žodelius, kuriuose garsas r tariamas atviruose skiemenyse. Individualių ugdymosi poreikių centro Upės teka specialistai yra paruošę puikią priemonę garso R mokymui bei įtvirtinimui skiemenyse ir žodžiuose.

Garso R įtvirtinimas sakiniuose ir rišliojoje kalboje

Vaikui išmokus tarti garsą r atskiruose žodžiuose, metas pereiti prie kito garso automatizavimo etapo – garso įtvirtinimo sakiniuose, vėliau – rišliojoje kalboje. Būtent šis mokymosi etapas yra labai svarbus, nes neretai kelia iššūkių vaikams. Mokėdami tarti r ir taisyklingai pasakyti žodelius su šiuo garsu, spontaninėje kalboje garsą r vaikai dažnai pameta arba pakeičia kitu. Todėl garso įtvirtinimas sakiniuose bei rišliojoje kalboje reikalauja reguliaraus mokymosi įvairiose kalbinėse situacijose, nuolatinės savistabos ir savikontrolės. Šį garso automatizavimo etapą verta pradėti nuo paprastų sakinių kartojimo. Pateikiame keletą pavydžių: 

• Rūta geria ramunėlių arbatą.

• Rokas rado raudoną pomidorą.

• Voverė renka riešutus.

• Ridas ragauja baravykus.

Jei vaikui kartoti sakinius pavyksta puikiai, išmėginkite trumpų eilėraštukų kartojimą ar jų mokymąsi mintinai. Garso įtvirtinimui rišliojoje kalboje labai svarbu kuo įvairesnė kalbinė medžiaga, vaiko savistaba – gebėjimas išgirsti kai garsą ištaria netaisyklingai ir pasitaisyti. Tai nėra lengva užduotis, todėl reikalinga tėvelių įsitraukimas, palaikymas ir paskatinimas. Pagirkite vaiką kai jam pasiseka, atkreipkite dėmesį kai garsą ištaria netaisyklingai, tačiau venkite nuolatinio įkyraus taisymo.

Kaip išmokyti vaiką tarti S ir Š?

Kaip padėti vaikui taisyklingai tarti S?

Kaip ir minėjome, dažnai ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai tam tikrus garsus taria netaisyklingai, kišdami liežuvį tarp dantukų. Taip tariant – aiškiai girdimas šveplavimas. Netinkama garso tartis koreguojama atliekant artikuliacinius pratimus, mokant taisyklingos artikuliacinės padėties, t. y. paaiškinant, ką daro mūsų liežuvis ir lūpos tariant garsą, bei įtvirtinant taisyklingą tarimą skiemenyse, junginiuose bei rišliojoje kalboje. Kaip taisyti tartį vaikams, kurie tardami s švepluoja dėl netinkamos liežuvio padėties?

1. Darykite artikuliacinę mankštą, stiprinančią lūpas, liežuvį ir jo galiuką, kasdien 6-8 minutes arba kol vaikas įsitraukęs ir pratimus atlieka noriai. 

2. Paaiškinkite vaikui, kad tariant garsą S mūsų lūpos įtempiamos į šypseną, dantukai sukasti paliekant mažą tarpelį orui keliauti, o liežuvis laisvai guli burnytės apačioje, jo galiukas remiasi į apatinius dantukus. Garsas šiek tiek panašus į gyvatės šnypštimą. Šnypšti mokykitės kasdien, keliaudami į darželį ar važiuodami automobiliu. 

3. Mokykite taisyklingai tarsi garsą skiemenyse sa, so, su, si, se, sė ir kituose. Vėliau – žodžiuose ir žodžių junginiuose bei sakiniuose. Taisyklingo garso S įtvirtinimui galite naudoti specialistų paruoštas žaismingas ir vizualiai patrauklias skaitmenines logopedines priemones. Individualių ugdymosi poreikių centro Upės teka logopedai parengę atsisiunčiamą priemonę S įtvirtinimui skiemenyse bei žodžiuose.

Rekomenduojami artukuliaciniai pratimai garsui S

1. Šypsenėlė – įtempkite lūpas į šypseną lyg tartumėte yyy. Veidrodyje turėtumėte matyti savo dantukus.

2. Dūdelė – lūpas atkiškite į priekį lyg pūstumėte dūdelę ar ilgai tartumėte uuu.

   Atlikite abu šiuos pratimus pakaitomis. Galite be garsų arba su garsais yyy-uuu-yyy-uuu lyg imituotumėte gaisrinę mašiną.

3. Kas stipresnis – liežuvio galiuką atremkite į apatinius dantukus, stipriai juos pastumkite. 

4. Kalnelis – liežuvio galiuką atremkite į apatinius dantukus, o liežuvį išlenkite kalneliu.

5. Švilpynė – susukite liežuvį į švilpynę užriesdami liežuvio kraštus į viršų, pūskite į liežuvio vidurį. Jeigu vaikui nepavyksta liežuvėliu padaryti švilpynės, paprašykite vaiko šypsotis, išplatinti liežuvį ir pūsti oro srovę į liežuvio galiuką.

Ką daryti jei vaikas netaria Š?

Dažnai tėveliai girdėdami, kad vaikas netaria garso š arba jį keičia kitu garsu, ieško informacijos, kaip išmokyti vaiką tarti Š? Tai labai priklauso nuo to, kad ar vaikas geba ištarti izoliuotą garsą šššš ir tik kalbėdamas spontaniškai jį pameta, pakeičia kitu, ar apskritai nemoka ištarti Š, nežino, kokia liežuvio ir lūpų padėtis reikalinga garsui suformuoti. Visu pirma aptarsime pastarąjį atvejį. Jei vaikas netaria š – pradedame nuo pratimų, skirtų lavinti kalbėjimo aparatą ir paruošti jį garso tarimui. Pateikiami artikuliaciniai pratimai vaikams padės greičiau išmokti tarsi garsą Š:

1. Paprašykite vaiko liežuvio galiuku pasiekti nosytę. Pratimą pakartokite bent 5 kartus. Atkreipkite dėmesį į tai, kad viršutinė lūpa neturėtų įsitempti ir padėti liežuviui.

2. Samtelis – liežuviu pabandykite suformuoti samtelį taip, kad liežuvio viduryje būtų įdubimas.

3. Katytė laka pieną – samteliu suformuokite liežuvį, kelkite liežuvį taip lyg katytė gertų pieną.

4. Saldi uogienė – namuose šį pratimą galite atlikti patepę viršutinę lūpą uogiene ar vaisių tyrele. Paprašykite vaiko ją nulaižyti braukiant liežuviu nuo vieno lūpos kraštelio iki kito.

5. Liežuvis sveikinasi su dantukais – liežuviu palieskite kiekvieną dantuką viršuje ir apačioje.

Kaip išmokyti vaiką tarti Š?

Kaip ir kitų garsų mokymo atveju, taip ir mokant garso š tarimo, svarbu paaiškinti ir parodyti vaikui, ką tiksliai daro mūsų liežuvis ir lūpos tariant šį garsą. Š tarimas panašus į jūros ošimą arba vėjo pūtimą, o kai tariame šššš suapvaliname lūpas lyg ketintumėt siųsti oro bučinį, šiek tiek jas atkišame į priekį. Liežuvio galiuką pakeliame į viršų, o šonais liečiame viršutinius dantukus. Mūsų liežuvis lyg samtelis pakeltas prie gomurio, o dantukai sukandami paliekant mažą tarpelį oro srovei. Vos tik vaikas išmoksta tarti paskirtą garsą, galime pereiti prie kito mokymosi etapo – garso įtvirtinimo skiemenyse ša, šo, šu, ši, še, aš, oš, uš, iš, eš ir kituose. Įtvirtinti garsą skiemenyse galite pasitelkdami skaitmeninę logopedinę priemonę arba sugalvodami savo žaismingus būdus, kurie mokymąsi paverstų smagia veikla. Pavyzdžiui, mokykitės skiemenų su garsu Š mėtydami vienas kitam kamuolį arba delniuku atmušinėdami balioną. Įtvirtinus garsą skiemenyse, galima pereiti prie garso Š įtvirtinimo žodžiuose ir sakiniuose, o galiausiai ir rišliojoje kalboje. Nemažai profesionaliai perengtų priemonių garsų mokymui ir įtvirtinimui galite rasti platformos TABULArása parduotuvėlėje pasirinkdami kategoriją logopedija.

Foneminio suvokimo lavinimas

Kaip minėjome anksčiau, dažnai netaisyklingą garsų S ir Š garsų tarimą, jų painiojimą tarpusavyje lemia foneminio suvokimo sunkumai. Dažnai pasitaiko, kad nors vaikai ir moka tarsi garsus, kalbėdami spontaniškai tiesiog keičia sunkesnės artikuliacijos garsiukus lengvesniais. Kartais tai tampa blogu įpročiu, todėl visada verta pasitikrinti, ar vaikas girdi skirtumą tarp dviejų panašiai skambančių garsų. Jei ne – būtina lavinti foneminį suvokimą. Šiam tikslui puikiai tinka garsų diferencijavimo užduotys, įvairūs žaidimai, kurių tikslas, nustatyti, kurį garsą girdi. Namuose foneminį suvokimą galite lavinti pasitelkdami kokius nors smulkius daiktus, pavyzdžiui, akmenukus ir du indelius ar puodelius akmenukams mesti. Vienas indelis bus skirtas garsui S, kitas – Š. Tarkite garsiukus paeiliui ir paprašykite vaiko, kad išgirdęs garsą S arba Š, įmestų akmenuką į atitinkamą indelį. Akmenukus galite keisti žaisliukais, kamuoliukais, makaronais ar net vandeniu. Pavyzdžiui, lašinkite vandens lašelius su pipete iš mažesnio į didesnį indą. Norėdami įsitikinti, kad vaikas tikrai girdi ir skiria garsus, tardami prisidenkite burną. Taip vaikas negalės atpažinti garso pagal taip, kaip jį tariate. Sunkesnis veiklos variantas: sakykite ne paskirus garsus, o žodžius su garsais S ir Š. Lai vaikas įsiklauso ir pamėgina išgirsti, koks garsas gyvena žodyje. Foneminį suvokimą lavinti galite ir žaisdami garsų diferencijavimo stalo žaidimą, sukurtą Upės teka specialiosios pedagogės-logopedės.

Logopedo patarimai tėvams

• Kasdien mankštinkite liežuvį darydami artikuliacinius pratimus.

• Lavinkite foneminę klausą.

• Mokydami vaikus namuose būkite kantrūs, švelnūs ir nuoseklūs.

• Girkite, skatinkite ir džiaukitės net mažais vaikų pasiekimais.

• Mokykitės žaismingai, pasitelkite vizualines priemones ar logopedų paruoštas užduotis.

• Nekartokite netaisyklingo vaiko tarimo, negėdinkite, nepašiepkite.

• Nelyginkite savo vaikų su kitais vaikais.

• Prireikus – kreipkitės logopedo pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ❓️

Ar šveplavimas praeina savaime?

Kartais netaisyklingas tam tikrų garsų tarimas gali būti išaugamas vaikui vystantis ir gerėjant jo burnos motorikos įgūdžiams. Tačiau jeigu sulaukęs 5-6 metų vaikas vis dar netaisyklingai taria garsus ar juos painioja tarpusavyje, verta pasikonsultuoti su logopedu ir padėti vaikui greičiau ir sklandžiau įveikti garsų tarimo sunkumus. Neišsprendus problemos, ji augs ir didės bei keliaus su vaiku į mokyklos suolą, kuriame netaisyklinga tartis gali virsti skaitymo ir rašymo sutrikimais, nes vaikai skaityti ir rašyti mokosi remdamiesi tuo, kaip girdi, suvokia ir taria garsus.

Ar dvikalbystė gali turėti įtakos vaiko garsų tarimui?

Pati savaime dvikalbystė neturi įtakos kalbos sutrikimams, jų nenulemia ir nesukelia. Kartais vaikai, augantys dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje, vienos kalbos garsų tarimo ypatumus ar garso variantus pritaiko ir kitai kalbai, todėl tam tikri garsai gali būti tariami netiksliai ar išmokstami šiek tiek vėliau. Dažniausiai tai tebūna natūralus kalbos raidos etapas. Vis dėto, jeigu garsų tarimo sunkumai pasireiškia abiejose kalbose, tai ženklas, įspėjantis apie galimus garsų tarimo sutrikimus.

Kokio amžiaus vaikas turi taisyklingai kalbėti?

Nėra vieno amžiaus, kurio sulaukę visi vaikai imtų taisyklingai kalbėti. Tarties taisyklingumui įtakos turi skirtingi veiksniai, apimantys bendrą vaiko raidą, motorikos vystymąsi, klausos ypatumus, ankstyvąją vaiko kalbinę aplinką, ir panašiai. Garsų tarimo sunkumams įtakos gali turėti netgi pernelyg ilgas čiulptuko naudojimas, netaisyklingai susiformavęs sąkandis ir kiti aspektai. Vis dėlto, sulaukę 6 metų dauguma vaikų turėtų mokėti taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus, galėti juos atpažinti iš klausos bei gebėti tarpusavyje diferencijuoti panašiai skambančius garsus.

Apie autorę

Straipsnį parengė „Upės teka“ logopedė Ugnė Češkevičė. Ugnė baigė lietuvių filologijos ir ispanų kalbos studijas Vilniaus universitete, įgijo pedagogo kvalifikaciją bei vėliau pasirinko logopedijos kryptį, kurioje sujungė meilę kalbai, vaikų ugdymui ir komunikacijai. Praktinėje veikloje specialistė dirba su vaikų kalbos raida, kalbinių gebėjimų lavinimu ir logopedinių ugdymo priemonių kūrimu.