Vaiko kalbos lavinimas prasideda namuose. Kasdieniai žaidimai, pokalbiai, skaitymas ir net paprastos veiklos gamtoje gali padėti vaikui greičiau plėsti žodyną, taisyklingiau tarti garsus ir lavinti rišliąją kalbą. Logopedai pabrėžia, kad ankstyvas kalbos ugdymas itin svarbus vaikų raidai ir mokymosi įgūdžiams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta vaiko kalbos raida, kas yra tinkama kalbinė aplinka ir kaip lavinti vaiko kalbą namuose. Taip pat rasite 10 logopedo rekomenduojamų veiklų, sužinosite, kada verta kreiptis į logopedą, ir kodėl vasara gali tapti puikiu metu stiprinti vaikų kalbinius gebėjimus žaismingai bei natūraliai.

Kaip lavinti vaiko kalbą namuose?

Vaiko kalbos lavinimas namuose gali būti lengvas ir smagus jei į pagalbą pasitelksite kalbinius žaidimus, įdomias veiklas, žaidybines užduotis, smagias ir vizualiai patrauklias skaitmenines ugdymo priemones. TÁBULArása (https://tabularasa.lt) platformoje tėvai, globėjai ir ugdytojai gali rasti gausybę specialistų parengtų logopedinių priemonių, skirtų vaikų kalbinių gebėjimų lavinimui namuose bei ugdymo įstaigose. Žaismingos PDF priemonės padės Jums:

• formuoti taisyklingus kalbinio kvėpavimo įgūdžius;
• lavinti girdimąjį suvokimą;mankštinti liežuvį;
• mokyti taisyklingai tarti garsus;
• plėsti vaiko žodyną;
• ugdyti fonologinio suvokimo gebėjimus;
• skatinti skaitymo pradmenų formavimąsi;
• lavinti akies-rankos koordinaciją bei rašymo įgūdžius;
• ugdyti kalbos gramatinį taisyklingumą;
• lavinti rišliojo pasakojimo gebėjimus.

Vaiko kalbos raida

Kiekvieno mažylio vystymasis ir kalbos raida yra individuali, tačiau tinkama kalbinė aplinka gali reikšmingai prisidėti prie sėkmingo kalbos vystymosi. Specialistai pabrėžia ir netinkamų aplinkos sąlygų įtaką: skurdi kalbinė aplinka, bendravimo stoka, perteklinis ekranų naudojimas gali lemti vėluojančią kalbos raidą, kalbos sutrikimus ir mokymosi sunkumus mokykloje.

Kas yra tinkama kalbinė aplinka?

Artimiausių šeimos narių vaidmuo vaiko kalbos raidai yra itin svarbus, nes tai, kaip vystysis vaiko kalba, tiesiogiai priklauso nuo suaugusiojo kalbos. Gausi ir turtinga ankstyvoji vaiko kalbinė aplinka, saugi emocinė atmosfera, aplinkinių įsitraukimas, nuoširdus ir gausus bendravimas kasdienėse situacijose, prasmingas ir kokybiškas laikas kartu padeda vaikams plėsti žodyną ir lavinti kalbinius gebėjimus.Vaikų kalbos ugdymas prasideda namuose, todėl kasdienis bendravimas, žaidimai, skaitymas ir laikas kartu gali tapti svarbia vaiko kalbos raidos dalimi. Žemiau pateikiame 10 logopedo rekomenduojamų veiklų, padedančių lavinti vaikų kalbinius gebėjimus natūraliai ir žaismingai.

10 logopedo rekomenduojamų veiklų:

🫧 Pūskite muilo burbulus! 

Kalbėdami net nepagalvojame, tačiau kiekvieno garso, žodžio ar frazės tarimas prasideda nuo tinkamo kvėpavimo. Turime įkvėpti pakankamai daug oro bei gebėti tinkamai valdyti oro srovę. Burbulų pūtimas ne tik smagi, bet ir naudinga veikla, padedanti lavinti kalbinio kvėpavimo įgūdžius ir stiprinti burnytės raumenis. Pūsdami burbulus mažyliai mokosi iškvėpti orą per burną, tinkama linkme nukreipti išpučiamo oro srovę bei kontroliuoti ją taip, kad iškvėpimas nebūtų pernelyg greitas. Juk pučiant per silpnai, per stipriai ar per greitai –  nepavyks išpūsti muilo burbulų. Tad užsiimdami šia smagia veikla vaikai net nejausdami mokosi ilgo ir tolygaus iškvėpimo – įgūdžio, kuris yra tikras kalbėjimo pamatas. Maža to, tuo pat metu vaikai tobulina savo gebėjimą susikaupti, sutelkti dėmesį. Argi yra pasaulyje mažylių, kurie nemėgsta pūsti burbulų? Ne! Tad čiupt už muilo burbulų ir pirmyn į lauką! O jeigu norėtumėte kalbinio kvėpavimo įgūdžius lavinti namuose, platformoje TÁBULArása rasite kvėpavimo žaidimą vaikams. Atlikdami kvėpavimo užduotį nepamirškite, kad įkvėpti turime per nosytę, stabtelėti ir pajusti, kad pilvelis prisipildė oro, tuomet – lėtai iškvėpti pro burną. Būkite budrūs: iškvėpdami vaikai neturėtų išpūsti skruostų.

👂️ Klausykitės!

Kalbos mokymosi pagrindas – gebėjimas klausyti, girdėti ir skirti garsus, pavyzdžiui, (at)skirti gamtos ir kalbinius garsus. Kiekvienas mažylis mokydamasis kalbėti visu pirma mokosi klausyti, sutelkti girdimąjį dėmesį, išgirsti ir atpažinti garsus. Vasara – metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, o čia knibždėte knibžda gyvybė, kuri, žinoma, skleidžia įvairiausius garsus. Skatinkite ir mokykite mažylį klausytis! Paklausyk, ar girdi, čiurlena upeliukas, tokį garsą skleidžia tekantis vanduo. Girdi, dūzgia bitės, čiulba paukšteliai. O, štai ir genys kalena snapu į medžio žievę. Jis ieško vabaliukų! Įvairius gamtos garsus – vėjo gūsius, musės ar uodo zyzimą, žiogų svirpimą, varnos kranksėjimą – galime išgirsti ir kieme ar pievoje. O vasarą, kai keliaujame, pasaulis atsiveria dar įvairesniais garsais. Keliaudami prie jūros – klausykitės jūros ošimo, svečiuodamiesi pas močiutę kaime – klausykitės, kaip kudakuoja vištos, mūkia karvės. Su mažyliais pamėginkite gyvūnų balsus atkartoti. Mokymasis klausyti ir pamėgdžioti – itin svarbus ankstyvosios raidos laikotarpiu. Būtent garsažodžiai, gyvūnų balsų pamėgdžiojimai neretai būna pirmieji mažylio žodžiai. Dažnai tėveliai nerimauja: vaikas nekalba, ką daryti? Vienas svarbus patarimas: lavinkite girdimąjį suvokimą, gebėjimą išgirsti ir atpažinti lietaus lašus, šuns lojimą, katės miaukimą ir kitus garsus. Kaip skatinti vaiką kalbėti? Visu pirma, mokykite mažylį klausytis, o tuomet –  kartoti ir imituoti!

👅 Mankštinkite liežuvį!

Kalbos lavinimo pratimai vaikams arba kitaip – logopediniai pratimai – dažniausiai atliekami logopedo kabinete, atsisėdus prieš veidrodį ir stebint savo atvaizdą bei atliekamus judesius. Mažiesiems kalbėtojams praverstų paprasti artikuliaciniai pratimai, skirti mankštinti lūpytes. Juos galite atlikti ir namuose. Individualių ugdymosi poreikių centro Upės teka logopedai yra paruošę TÁBULArása platformoje publikuojamas lūpų mankštos korteles vaikams, kurios padeda stiprinti burnos motoriką ir garsų tarimą. Artikuliacinę mankštą, padedančią lavinti burnos motoriką, galima paversti žaidimu ir atlikti net ir lauke. Vasarą, kai aktyviai, leidžiame laiką ir daug keliaujame, vieną kitą pratimą galime įtraukti į kasdienes veiklas ir žaidimus. Pavyzdžiui, spardydami kamuolį ir jau gerokai pailsę galime prisėsti atsipūsti ir pažaisti futbolą su liežuviu: įremkite liežuvio galiuką pakaitomis tai į vieną, tai į kitą skruostą. Štai ir kamuolys skruosto vartuose. O pasisupę ant sūpuoklių galime pasupti ir liežuvį: kelkite liežuvį į viršų, atremkite į viršutinius dantukus, vidinę jų pusę, tuomet leiskite liežuvėlį žemyn, liežuvio galiuką atremkite į apatinių dantukų vidinę pusę. Štai ir supynės liežuviui! Artikuliacijos pratimai vaikams gali tapti smagia veikla jeigu juos į natūraliai įtrauksime į kasdieną. Pavyzdžiui, lankydami gyvūnėlius, susipažinę su arkliukais pamėginsime prunkšti lūpomis lyg mėgintume sustabdyti įsibėgėjusį arkliuką. Vėliau pamėginkite prunkšti iškišę platų liežuvį. Žinoma, praverstų ir pacaksėti, papliaukšėti liežuviu stipriai prispaudžiant platų liežuvį prie kietojo gomurio ir staigiai jį atleidžiant. Atlikdami logopedinius pratimus galite stebėti save telefono ekrane. Tad jeigu kyla klausimas, kaip padėti vaikui tarti garsus? Atsakome: mankštinkite liežuvį! Garsų tarimo lavinimas atliekant liežuvio mankštą ir logopedinius pratimus gali padėti vaikui tiksliau tarti garsus.

🌿 Stebėkite ir tyrinėkite gamtą!

Kaip lavinti vaiko kalbą? Keliaukite ir tyrinėkite! Įvairios kelionės ir išvykos gali būti tikrai puikus būdas lavinti vaiko kalbą ir plėsti žodyną. Mažieji mokosi patirdami, liesdami, užuosdami, girdėdami, ragaudami, stebėdami. Suprasti savo pojūčius, suvokti, ką matau, ką uodžiu, ką liečiu ir ką girdžiu, vaikams itin svarbu. Upės teka specialistų sukurta ir TÁBULArása platformos krautuvėlėje publikuojama puiki užduotis apie penkis pojūčius. Nors šią ir kitas paruoštas skaitmenines priemones logopedai naudoja savo kabinetuose, tėveliai atsisiunčiamas kalbos ugdymo užduotis gali su vaikais atlikti ir namuose ar keliaudami. O minėtoji priemonė – idealiai tiks tyrinėjant gamtą. Užpildykite apskritimus pagal tai, kokius dalykus gamtoje matėte, kokius girdėjote, kokius lietėte ir jie buvo švelnūs (o gal šiurkštūs?). Patirkite pasaulį stebėdami ir tyrinėdami gamtą, juk pasitelkdami savo pojūčius vaikai mokosi kur kas žaismingiau, smagiau ir efektyviau. Nepamirškite visko aptarti! Įvairių objektų stebėjimas gamtoje, jų lyginimas tarpusavyje, panašumų ir skirtumų aptarimas leis mokytis vaikams skirstyti, rūšiuoti, grupuoti pagal tam tikrą požymį. Kalbėkite apie tai, kuo gėlės skiriasi nuo kitų augalų, kaip vadiname skraidančius gyvūnus, kokie vabalai ir vabzdžiai gyvena pievoje, o kokie yra miško gyventojai. Nepamirškite atkreipti dėmesio į tai, kad gyvūnai turi savo kalbą ir balsus, kurie leidžia mums juos atpažinti. O kaip mes juos girdime? Taip, mums padeda klausa!

🫐 Surenkite iškylą gamtoje!

Smagi idėja lavinti vaikų kalbą gali būti iškyla gamtoje. Ragaukite ir skanaukite sodo vaisius ir uogas, miške ieškokite žemuogių, mėlynių. Klauskite, kokias dar uogas žino ir yra ragavęs vaikas, kokie vaisiai jo mėgstamiausi, kokios daržovės labiausiai patinka, kokio jos skonio. Taip vaikas mokysis pasakoti bei vartoti apibendrinamuosius žodžius: vaisiai, daržovės, uogos. Pabrėžkite koks svarbus yra skonio jutimas, aptarkite kokie gali būti skoniai: saldu, sūru, rūgštu, kartu, aitru. Taip vaikas mokysis suprasti, kad dalykus galime pažinti ragaudami ir, žinoma, plės ir turtins savo žodyną. O norėdami lavinti uoslę galite pažaisti: paprašykite vaiko užsimerkt ar užriškite akis skarele. Duokite pauostyti braškę, obuolį, bananą ar kitus kvapnius iškylos užkandžius ir paprašykite apibūdinti, kaip kvepia, ir įvardyti, kas tai. Patikiname, iškyla taps dar įsimintinesnė.

🎨 Pieškite, rašykite, keverzokite!

Piešimas – užsiėmimas, kuris patiks ir mažiems, ir dideliems. Tokia paprasta veikla padeda vaikui formuoti rašymo ir skaitymo įgūdžių pradmenis. Galite piešti kreidelėmis ant plytelių lauke, pirštuku ar pagaliuku ant smėlio, akvarele ir teptuku ant popieriaus. Nupiešę paveikslėlį, parašykite, kas tai? Galbūt mažasis bičiulis jau pažįsta kai kurias raides? O gal jau geba kai kurias parašyti ir pats? Piešimas stiprina rankų raumenukus, leidžia tobulinti taisyklingus griebimo įgūdžius, kontroliuoti judesį, lavinti jo tikslumą, gerinti akies-rankos koordinaciją, erdvinį suvokimą. Net piešdami paprastus brūkšnelius ir apskritimus vaikai rengiasi rašymo veiklai. Vyresniems vaikams galite pasiūlyti specialistų sukurtų užduotėlių, kurios leis lavinti rankos judesį keliaujant nuo taško A iki taško B. Jei vaikas jau priešmokyklinukas, galite pamėginti parašyti paprastus žodelius, pavyzdžiui, gyvūnų pavadinimus. TÁBULArása parduotuvėje tikrai išsirinksite Jūsų vaikui tinkančias užduotis. Keletas skaitmeninių užduotėlių pavyzdžių yra Apvedžiojimo užduotis vaikams bei Žaidybinio pobūdžio užduotis apie gyvūnus. Dar viena puiki idėja, kuri gali padėti smagiai lavinti vyresnių vaikų rašymo įgūdžius – sąrašų sudarinėjimas. Paprašykite vaiko sudaryti pirkinių sąrašą prieš važiuojant į parduotuvę. O galbūt mažasis šeimos narys galėtų sudaryti per vasarą aplankytų miestų ar įsiminusių lankytinų objektų sąrašą? Tokia užduotis tikrai bus smagi ir leis prisiminti gražiausias vasaros akimirkas!

📚️ Skaitykite!

Skaitymas – nepakeičiama veikla norint lavinti vaikų kalbinius gebėjimus. Skaitydami vaikams ugdome jų kalbos gramatinį taisyklingumą, plėtojame žodyną, laviname teksto suvokimo įgūdžius. Skaitykite vaikams garsiai kuo dažniau, o ūgtelėjusius mažylius galite pamėginti sudominti skaitymu. Mokytis skaityti vaikai pradeda nuo raidės ir garso ryšio įtvirtinimo. Kitaip tariant, pirma svarbi užduotis – pažinti raideles. TÁBULArása platformoje rasite žaismingas didžiųjų ir mažųjų raidžių užduotis, padedančias formuoti skaitymo pradmenis; užduotis parengė Upės teka logopedai. Na, o kai raideles vaikas jau gerai pažįsta, galime imtis lengvų dviskiemenių žodžių skaitymo. Pradedantiesiems skaitytojams idealiai tinka užduotėlės, kurių pagrindinis tikslas nėra pats skaitymas, o veikiau raidžių ir garsų ryšio įtvirtinimas, supratimas, kad garsai sudaro skiemenis, o skiemenys žodžius. Nemažiau svarbu ir tai, kad pirmieji bandymai skaityti būtų žaismingi, tad rekomenduotinos užduotys, kuriose įtraukiama spalvinimo veikla, pavyzdžiui, kai reikia perskaičius žodį jį suprasti ir nuspalvinti atitinkamą paveikslėlį. Pvz., platformoje TÁBULArása publikuojamos skaitymo ir spalvinimo veiklos padeda susieti perskaitytą žodį su vaizdu. Nemažiau vaikų mėgstama ir logopedų rekomenduojama veikla – paveikslėlio su daikto pavadinimu dėliojimas. Užduotis paprasta – sudėti žodį. Nors vaikas dėlioja paveiksliuką, tuo pačiu mokosi, kad kiekvieną daiktas turi savo pavadinimą, kurį galime užrašyti raidėmis. Kitaip tariant, šio tipo užduotys leidžia įtvirtinti suvokimą, kad kiekvieną žodį sudaro tam tikra garsų seka. Pažengusiems skaitytojams verta skaityti lengvus žodelius, sieti juos su paveikslėliu. O jeigu vaikas jau įgudęs – galima imtis ir sakinukų ar tekstų. Didelį užduočių pasirinkimą galite rasti TÁBULArása parduotuvėlės lentynėlėje, skirtoje skaitymo įgūdžio lavinimui.

🎶 Žaiskite su garsais

Įvairūs žaidimai su garsais leidžia lavinti vaikų fonologinį suvokimą, foneminę klausą bei garsinės analizės ir sintezės įgūdžius. Paprastai tariant, norint lavinti vaikų kalbinius įgūdžius žaidimai su garsais yra būtini. Vyresnio ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams svarbu gebėti nustatyti pirmąją žodžio garsą. TÁBULArása rasite pirmojo garso užduotis, kurios padeda ugdyti fonologinį suvokimą. Vienas paprasčiausių žaidimų, kurį galite žaisti net ir keliaudami automobiliu – žodžių, prasidedančių tam tikru garsu vardijimas. Išsirinkite garsą ir paeiliui galvokite žodelius, kurie prasideda, pavyzdžiui, garsu S: saulė, sūris, suknelė, samanos. Galite pamėginti pažaisti ir Garsų gyvatėlę. Žaidimo tikslas – sučiupti gyvatę už uodegos t. y. sakyti žodžius, prasidedančius prieš tai buvusio žodžio paskutiniu garsu. Žaidimo paįvairinimui atostogų metu galite pasitelkti ir kamuolį. Meskite vaikui kamuolį tardami žodį ožka, vaikas turės sugalvoti žodį prasidedantį garsiuku A, tebūnie tai bus avis. Kitam žaidėjui teks galvoti žodį prasidedantį garsu S. Žaisdami ne tik smagiai pajudėsite ir gerai praleisite laiką, bet ir lavinsite vaikų kalbinius įgūdžius! Na, o jeigu norėtumėte kiek ramesnio būdo mokytis nustatyti pirmąjį žodžio garsą, rekomenduojame Upės teka logopedų kurtus stalo žaidimus. Juos pamatyti galite platformos TÁBULArása parduotuvėlėje, vienas pavyzdžių yra garsų pažinimo stalo žaidimas, kurį galima atsisiųsti PDF formatu, atsispausdinti ir žaisti. Patogu tiek ugdymo specialistams, tiek tėvams.

🐊 Žaidimas „Apibūdink, kas tai?“

Vasaros metu daug keliaujame automobiliu, autobusu, traukiniu. Puikus būdas ilgą ir varginančią kelionę paversti nors kiek smagesne – žaidimai. Kalbiniams įgūdžiams lavinti idealiai tinka šaradų ir mįslių tipo žaidimai. Paprašykite vaiko sugalvoti žodį, bet jo nesakyti. Žodis turėtų reikšti kokį nors objektą, o vaikas turėtų jį apibūdinti pagal paskirtį, išvaizdą, dydį, spalvą ir panašiai. Pavyzdžiui: Atspėk, kas tai? Jis – gyvūnas, turintis labai aštrius dantis. Jis yra žalias… Taip, tai krokodilas! Žodelį atspėti turėtumėte Jūs. Jei vaikams sudėtinga patiems sugalvoti objektus apibūdinimui, galite pasinaudoti Upės teka logopedų sukurtomis žaismingomis kortelėmis, kuriose užduotis pateikiama su iššūkiu: reikia apibūdinti objektą nepasakant ne tik jo pavadinimo, bet ir kelių kitų reikšmingų apibūdinimui žodžių. Išmėginkite ir ugdykite vaikų rišliojo pasakojimo gebėjimus!

🔢 Žaidimas „Kas netinka?“

Šis žaidimas šiek tiek panašus į anksčiau minėtą, nes taip pat gali būti žaidžiamas bet kur – namuose, lauke ar automobilyje. Jums tereikia sugalvoti 3-4 objektus, daiktus ar gyvūnus. Trys iš jų turėtų būti kažkuo panašūs ir tik vienas nuo visų skirtis. Na pavyzdžiui, išvardykite vaikui šiuos žodžius –  medis, gėlė, mašina – ir paklauskite, kuris čia netinka ir kodėl? Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir gebėjimų galite sugalvoti ir lengvesnių, ir sunkesnių užduočių. Vyresniems, priešmokyklinio amžiaus vaikams, pateikite daugiau objektus pavadinančių žodžių, kurie skirtųsi tik viena ypatybe. Pavyzdžiui: kiaulė, karvė, ožys, višta. Visi išvardyti dalykai yra gyvūnai, visi gyvena ūkyje, bet tik vienas yra paukštis. Norint įvardyti, kuris netinka, teks pasukti galvą! Vyresnių vaikų paprašykite argumentuoti savo atsakymą, paaiškinti, kodėl pasirinko būtent šį daiktą ar objektą. Taip bus ugdomi rišliojo pasakojimo gebėjimai, vaikas mokysis ne tik sklandžiai reikšti savo mintis, bet ir pagrįsti savo nuomonę. Šis ir kiti minėti žaidimai kalbai lavinti tik įrodo: vaikų kalbos ugdymas namuose gali būti smagus!

Vasara – puikus metas lavinti kalbą!

Artėjanti vasara jau dalija pažadus apie šiltas dienas, smagias veiklas lauke ir džiugių akimirkų kupiną laiką drauge. Atostogų metas – laikas kai sulėtėjame, tampame atidesni ir jautresni vienas kitam, turime daugiau laiko ir mažiau darbų, esame mažiau nerimastingi bei labiau atsipalaidavę. Todėl vasara – puikus metas padėti vaikams įgyti naujų įgūdžių, o galbūt įtvirtinti tai, ką mažieji jau moka. Šiltos, gražios ir prasmingos vasaros ugdant ir lavinant vaikų kalbinius įgūdžius namuose.

Dažniausiai užduodami klausimai logopedui (DUK) ❓️

Nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti lavinti vaiko kalbą?

Vaiko kalbos lavinimas prasideda nuo pirmųjų dienų! Kalbinkite, šnekinkite, nešiokite ir myluokite savo mažylį, o į jo šypseną, čiauškėjimą ir gūgavimą atsakykite tuo pačiu. Kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite! Viena dažniausiai tėvų daromų klaidų – manymas, kad su mažyliu, nemokančiu šnekėti, bendrauti nereikia, nes jis nieko nesupranta. Tačiau tiesa ta, kad mokytis kalbos vaikai ima vos gimę. Tad bendraukite, pasakokite viską, ką veikiate, dainuokite daineles, deklamuokite eilėraštukus, garsiai skaitykite nuo pirmųjų vaiko dienų ir tęskite jam augant.

Ką daryti jei vaiko kalbos raida vėluoja?

Jei pastebite, kad vaiko kalbos raida atsilieka nuo bendraamžių, visuomet verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis gali įvertinti bendrą vaiko vystymąsi, pastebėti kitus sveikatos aspektus, atkreipti dėmesį į bendrą vaiko raidą, pasiūlyti nemokamą pagalbą. Vis dėlto, jeigu vaikui sunkumų kelia tik kalbėjimas, visuomet verta kreiptis į logopedą, kuris detaliai įvertins vaiko kalbos raidą, pateiks išvadas, pasiūlys galimus pagalbos vaikui būdus namuose.

Kada kreiptis į logopedą?

Kreipkitės į logopedą jeigu pastebite, kad vaiko kalbos raida vėluoja ir atsilieka nuo bendraamžių. Pavyzdžiui, jeigu 12 mėn. kūdikis netaria skiemenų, gestais ir balsu nereiškia norų ir poreikių, o sulaukęs 12-18 mėn. nesupranta kasdien girdimų žodžių ir frazių: einam į lauką, kur tavo batukai, ar nori gerti? Atnešk kamuoliuką. Būtinai kreipkitės pagalbos jeigu iki 18 mėn. kūdikis netaria nei vieno prasmingo žodžio, sulaukęs 2 metų nejungia žodžių į frazę, o atšventęs 3-ąjį gimtadienį kalba aplinkiniams sunkiai suprantama kalba. Verta pasikonsultuoti su logopedu jeigu 4-5 metų vaikas netaria daugelio garsų, painioja juos tarpusavyje, kalba gramatiškai netaisyklingais sakiniais. Kreipkitės pagalbos visuomet, kai nerimaujate ar norite įsitikinti, kad vaiko kalbos raida yra savalaikė.

Apie autorę

Straipsnį parengė „Upės teka“ logopedė Ugnė Češkevičė. Ugnė baigė lietuvių filologijos ir ispanų kalbos studijas Vilniaus universitete, įgijo pedagogo kvalifikaciją bei vėliau pasirinko logopedijos kryptį, kurioje sujungė meilę kalbai, vaikų ugdymui ir komunikacijai. Praktinėje veikloje specialistė dirba su vaikų kalbos raida, kalbinių gebėjimų lavinimu ir logopedinių ugdymo priemonių kūrimu.