Mokymo priemonių kategorijos
- Išplėstinė paieška
-
-
Pedagoginis MEISTRIŠKUMAS
-
-
-
RENGINIAI ir SEZONAI
-
-
-
🆕 Logopedija ir specialieji ugdymosi poreikiai
-
-
-
Egzaminai ir pasiekimų patikrinimai
-
-
-
Gyvenimo įgūdžių ugdymas
-
-
-
Matematika
-
-
-
Gamtamokslis ugdymas
-
-
Chemijos ABC: elementai, formulės, lygtys
-
Metodologija / Chemija
-
Atominė teorija. Cheminis periodiškumas
-
Reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra
-
Cheminių reakcijų energetiniai efektai
-
Rūgštys ir bazės
-
Oksidacijos-redukcijos reakcijos
-
Organinė chemija
-
Gyvybės chemija
-
Aplinkos chemija
-
Šiuolaikiniai tyrimo metodai
-
Kita / Chemija
-
Chemija 2030
-
-
-
Metodologija / Integruotas gamtamokslis
-
Medžiagų sudėtis ir sandara
-
Neorganiniai ir organiniai junginiai
-
Medžiagų savybės ir kitimai
-
Organizmas
-
Genetinė informacija ląstelėje ir gyvybės tęstinumas
-
Judėjimas ir jėgos
-
Energija ir fizikiniai procesai
-
Medžiagų ir energijos tvermė, grandinės
-
Elektra
-
Bangos ir spinduliavimas
-
Aplinka ir žmogus
-
Astronomijos pagrindai
-
Kita / Integruotas gamtamokslis
-
Integruotas gamtamokslis 2030
-
-
-
Elemento, atomo, molekulės sąvokos
-
Agregatinės būsenos
-
Tankis, tankio matavimas
-
Oro sudėtis
-
Fiziniai ir cheminiai kitimai
-
Energija
-
Subalansuota mityba
-
Mišiniai, tirpalai, mišinių išskirstymo būdai
-
Tirpalų skirstymas į rūgščiuosius, neutralius, bazinius
-
Sveikatai įtaką darančios medžiagos
-
Difuzija, osmosas, fotosintezė
-
-
-
-
Lietuvių kalba ir literatūra
-
-
Renesansas
-
Barokas
-
Apšvieta
-
XIX a. Literatūra. Romantizmas
-
XX a. pradžios literatūra. Realizmas. Neoromantizmas
-
XX a. vidurio modernioji literatūra
-
XX a. vidurio katastrofų literatūra
-
XX a. antros pusės modernioji literatūra
-
Nepriklausomybės laikų literatūra
-
Rašymo praktikos
-
Kultūros pažinimas
-
Kita / Literatūra
-
-
-
-
Užsienio ir kt. kalba
-
-
ABC / Ukrainiečių k.
-
Žodynas / Ukrainiečių k.
-
A1 / Ukrainiečių k.
-
A2 / Ukrainiečių k.
-
B1 / Ukrainiečių k.
-
B2 / Ukrainiečių k.
-
Klausymas / Ukrainiečių k.
-
Skaitymas / Ukrainiečių k.
-
Kalbėjimas / Ukrainiečių k.
-
Rašymas / Ukrainiečių k.
-
Tautinės mažumos gimtoji kalba / Ukrainiečių k.
-
Kita / Ukrainiečių kalba
-
-
-
-
Meninis ugdymas
-
-
Aplinkos stebėjimas, fiksavimas ir stilizavimas
-
Grafinės raiškos meninių priemonių pažinimas ir tikslingas taikymas kūryboje
-
Tikslingas kompozicinių dėsningumų ir struktūrų pasirinkimas siekiant kūrybos savitumo
-
Grafinės raiškos medžiagų, reikmenų, technikų bei technologinių įrankių pažinimas ir praktinis taikymas
-
Vizualios informacijos formavimo būdų pažinimas ir praktinis taikymas
-
Kuriamo grafinio objekto idėjos ir informacinių, emocinių bei estetinių vaizdo formavimo kriterijų derinimas
-
Kita / Grafinis dizainas
-
-
-
-
Socialinis ugdymas
-
-
Europa ir LDK visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.)
-
Europos ir LDK visuomenės kaita XVI - XVII a. vid.
-
Apšvietos Europoje laikai ir LDK visuomenės gyvenimo pokyčiai
-
Lietuvos visuomenė Europos ir Pasaulio pokyčių XIX - XX a. pr. aplinkoje
-
Visuomenė demokratijų ir diktatūrų varžybų, II-ojo pasaulinio karo epochoje (1919 - 1945 m.)
-
Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais
-
Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje
-
Žemėlapiai / Istorija
-
Kita / Istorija
-
Istorija 2030
-
-
-
Teisinės sistemos elementų pažinimas ir tyrinėjimas
-
Teisių įgyvendinimas ir pažeistų teisių gynimas
-
Įvadas į teisės sistemą
-
Konstitucija
-
Turtinės ir neturtinės teisės
-
Sutuoktinių teisiniai santykiai
-
Vartotojų teisės
-
Valstybės valdymas
-
Teisės pažeidimas ir jo pasekmės. Nusikalstama veika
-
Darbo sutartis
-
Tarptautinė žmogaus teisių apsauga
-
Kita / Teisė
-
Teisė 2030
-
-
-
Psichologija - mokslinių ir praktinių žinių sistema
-
Pažinimo psichologija
-
Asmenybės psichologija
-
Socialinė psichologija
-
Saviugdos problematika
-
Informacija apie paramos būdus
-
Draugystės, meilės, santuokos ir šeimos psichologija
-
Draugystės psichologinis pagrindas
-
Meilės ilgesio dinamika bei išsipildymo galimybės
-
Santuokinės meilės dimensijos
-
Šeimos, kaip meilės bendruomenės, kūrimas
-
Kita / Psichologija
-
Psichologija 2030
-
-
-
Etninės kultūros samprata
-
Pasaulėžiūra, mitologija ir religija
-
Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos
-
Sveikatos tausojimo papročiai ir gydymas
-
Kulinarinis paveldas ir mitybos papročiai
-
Etnografiniai regionai
-
Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė architektūra
-
Kalendorinės šventės ir papročiai
-
Tradiciniai amatai, verslai ir darbai
-
Archeologinis ir tautinis kostiumas
-
Liaudies kūryba
-
Etninės kultūros tyrimai, sklaida, valstybinė globa
-
Kita / Etninė kultūra
-
Etninė kultūra 2030
-
-
-
Įvadas / Lietuvos pasipriešinimo istorija
-
Lietuvos tarptautinė ir vidaus padėtis 1939 - 1940 m.
-
Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija ir pasipriešinimas
-
Nacių Vokietijos okupacija ir lietuvių antinacinė rezistencija (1941 - 1944 m.)
-
Antroji sovietinė Lietuvos okupacija ir laisvės kovos (1944 - 1953 m.)
-
Lietuvių neginkluotas pasipriešinimas ir disidentinė veikla (1953 - 1987 m.)
-
Lietuvos tautinis atgimimas ir išsivaduojamasis judėjimas (1987 - 1990 m.)
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Kai kurie valstybės pripažinimo ir įtvirtinimo aspektai
-
Pagrindiniai užsienio lietuvių rezistencinės veiklos bruožai ir parama Lietuvai, siekiant nepriklausomybės (1940 - 1990 m.)
-
Lietuvos pasipriešinimo istorijos, laisvės kovų ir jų vadovų įvertinimas bei atgimimo įamžinimas
-
Kita / Lietuvos pasipriešinimo istorija
-
Lietuvos pasipriešinimo istorija 2030
-
-
-
-
Dorinis ugdymas
-
-
-
Technologijos
-
-
-
IKI/PRIEŠ- mokyklinio ugdymo sritys
-
Pirmoko adaptacija mokykloje: kiek laiko trunka ir kaip padėti vaikui?
Autorė: Indrė Neimantė | Edukologė, logopedė, lektorė, Vilniaus kolegijos dėstytoja praktikė Peržiūros: 79 Komentarai: 0
Pirmoji klasė - vienas didžiausių pokyčių vaiko gyvenime. Nauja aplinka, nauji žmonės, kitokia dienotvarkė, daugiau taisyklių ir atsakomybių. Vieni vaikai jau po kelių dienų drąsiai žengia į klasę, o kiti dar ilgai nenori atsisveikinti su tėvais, nerimauja ar net skundžiasi pilvo, galvos skausmais prieš mokyklą. Tėvams dažnai kyla daugybė klausimų: ar normalu, kad vaikas nenori eiti į mokyklą? Kiek laiko trunka adaptacija? Kada reikėtų sunerimti? Kaip galiu padėti savo vaikui? Šiame straipsnyje aptariu svarbiausius pirmoko adaptacijos aspektus ir dalinuosi praktiškomis rekomendacijomis, kurios padės lengviau suprasti vaiko išgyvenimus bei suteikti jam reikalingą palaikymą. Taip pat turėsite galimybę žvilgtelėti į TÁBULA rása (https://tabularasa.lt) platformoje publikuojamą leidinį apie pirmokų adaptaciją mokykloje. Jame tėvai, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai ras išsamesnės informacijos apie tai, kaip pasiruošti mokyklos pradžiai ir kokius adaptacijos etapus paprastai išgyvena pirmokai. Leidinyje aptariami dažniausiai kylantys sunkumai ir sėkmingą adaptaciją lemiantys veiksniai, tėvų vaidmuo pirmosiomis savaitėmis bei bendradarbiavimas su mokytojais. Taip pat pateikiama informacija, padedanti atpažinti požymius, rodančius, kad vaikui gali prireikti papildomos pagalbos.
Kas yra pirmoko adaptacija mokykloje?
Pirmoko adaptacija - tai prisitaikymo prie naujos aplinkos procesas. Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas vienu metu susiduria su daugybe pokyčių: turi priprasti prie naujos dienotvarkės, ilgesnio dėmesio sutelkimo, mokymosi užduočių, klasės taisyklių, mokytojo reikalavimų ir naujų draugų.
Svarbu suprasti, kad adaptacija nėra vien tik emocinis procesas. Vaikas tuo pačiu metu prisitaiko prie naujo dienos ritmo, prie didesnio savarankiškumo, prie mokymosi reikalavimų, prie socialinių santykių ir prie naujų atsakomybių. Todėl pirmosiomis savaitėmis vaikas gali būti labiau pavargęs, jautresnis ar irzlesnis nei įprastai. Daugeliu atvejų tai yra visiškai normali reakcija į didelius gyvenimo pokyčius.
Kiek laiko trunka pirmoko adaptacija?
Dauguma vaikų prie mokyklos prisitaiko per pirmąsias savaites ar kelis mėnesius. Adaptacija gali būti laikoma sudėtinga, jei praėjus pirmam pusmečiui vaikas vis dar kasdien stipriai nerimauja dėl mokyklos, nuolat atsisako į ją eiti, dažnai verkia ar patiria pykčio protrūkius. Susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei vaikas nuolat skundžiasi pilvo, galvos ar kitais skausmais, tačiau gydytojai neranda medicininės priežasties. Tokie negalavimai gali būti susiję su patiriama emocine įtampa.
Kodėl vieniems vaikams adaptacija lengvesnė, o kitiems sunkesnė?
Nėra vienos priežasties, lemiančios sėkmingą adaptaciją. Ji priklauso nuo daugelio veiksnių.
Prisitaikymui įtakos turi:
vaiko temperamentas,
ankstesnė patirtis darželyje ar kitose grupinėse veiklose,
socialiniai įgūdžiai,
emocijų reguliavimo gebėjimai,
savarankiškumas,
šeimos palaikymas,
mokyklos aplinka,
individualūs vaiko poreikiai.
Dėl šių priežasčių nereikėtų lyginti savo vaiko su klasės draugais ar broliais bei seserimis. Vieniems adaptacija trunka kelias dienas, kitiems - kelis mėnesius, ir abu scenarijai gali būti visiškai normalūs.
Kokie yra pirmoko adaptacijos sunkumai ir požymiai?
Pirmosiomis savaitėmis tėvai dažniausiai pastebi šiuos požymius:
| Emociniai ir elgesio požymiai: | Fiziniai požymiai: |
|
|
Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas nemėgsta mokyklos. Dažniausiai taip pasireiškia prisitaikymas prie naujų iššūkių.
Kada dėl pirmoko adaptacijos sunkumų reikėtų sunerimti ir/ar kreiptis pagalbos?
Nors dauguma vaikų sėkmingai adaptuojasi per pirmuosius kelis mėnesius, kartais sunkumai užsitęsia. Kuo anksčiau pastebimi sunkumai, tuo lengviau vaikui padėti. Pasitarti su mokytoju ar kitu specialistu verta, jei:
stiprus nerimas išlieka ilgiau nei 3 mėnesius,
vaikas nuolat atsisako eiti į mokyklą,
dažnai skundžiasi įvairiais skausmais be medicininės priežasties,
tapo labai uždaras arba agresyvus,
neturi draugų,
nuolat pasakoja apie konfliktus ar patyčias,
pastebimai prastėja emocinė savijauta.
Kaip tėveliai gali padėti pirmokui lengviau adaptuotis mokykloje?
1️⃣ 10 klausimų pirmokui vietoj „Kaip sekėsi mokykloje?“
- Kas šiandien tave pradžiugino?
- Kokia buvo smagiausia šiandienos dalis?
- Su kuo šiandien bendravai ar žaidei?
- Ką naujo šiandien sužinojai?
- Kuri užduotis tau labiausiai patiko? Kodėl?
- Ar buvo kas nors, kas šiandien pasirodė sunku?
- Kas šiandien tave nustebino?
- Kam šiandien padėjai arba kas padėjo tau?
- Jei galėtum pakartoti vieną šios dienos akimirką, kurią pasirinktum?
- Ko labiausiai lauki rytoj?
Minėti klausimai padeda vaikui lengviau papasakoti apie savo dieną ir skatina atvirą bendravimą. Šiuos klausimus mokytojai gali parsisiųsti, atsispausdinti ir pakabinti matomoje tėvams vietoje arba pasidalinti tėvų grupėse, o tėvai - naudoti kasdien.
2️⃣ Didžiausią įtaką pirmoko savijautai turi ne naujas sąsiuvinis ar kuprinė, o tėvų elgesys.
Svarbiausia išlikti ramiems, priimti vaiko jausmus, neskubinti adaptacijos, daugiau girti pastangas nei rezultatus, laikytis aiškios dienotvarkės, bendradarbiauti su mokytoju, kasdien skirti laiko ramiam pokalbiui.
Vaikui labai svarbu jausti, kad namuose jis yra suprantamas ir priimamas net tada, kai jam ne viskas sekasi. Šioje atmintinėje sudėti svarbiausi patarimai, padėsiantys lengviau suprasti ir padėti vaikui adaptacijos laikotarpiu.
3️⃣ Jei norisi daugiau praktinių patarimų pirmoko adaptacijai...
Pirmoko adaptacija - tai ne vien rugsėjo pirmoji. Daugeliui šeimų tai kelių mėnesių procesas, kurio metu kyla daugybė klausimų ir abejonių. Kuo geriau suprantame, kas vyksta su vaiku, tuo lengviau galime jam padėti. Būtent todėl parengiau 55 puslapių praktinį leidinį „Pirmoko adaptacija mokykloje“ kuris skirtas tėvams, mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams. Leidinyje pateikiamas išsamus turinys, todėl skaitytojas gali lengvai rasti jam aktualias temas - nuo pasiruošimo pirmajai klasei, adaptacijos etapų ir dažniausių sunkumų iki praktinių rekomendacijų, pirmoko dienotvarkės, bendravimo su vaiku bei pagalbos galimybių.
Tai mokslo žiniomis pagrįstas gidas, padedantis:
suprasti, kas vyksta su vaiku adaptacijos laikotarpiu ir kodėl skirtingi vaikai prisitaiko nevienodai,
atpažinti, kurie sunkumai yra natūrali adaptacijos dalis, o kada verta ieškoti papildomos pagalbos,
priimti sprendimus remiantis šiuolaikinėmis žiniomis apie vaikų raidą, emocinę gerovę ir ugdymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ❓️
Kodėl vieniems vaikams prisitaikyti pirmoje klasėje lengviau nei kitiems?
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl ir prisitaikymas prie mokyklos vyksta skirtingai. Vieni pirmokai naują aplinką priima su smalsumu ir entuziazmu, o kitiems reikia daugiau laiko, kad pasijustų saugiai. Adaptacijos eigą lemia ne vienas, o daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių: vaiko temperamentas, ankstesnė patirtis darželyje ar kitose grupinėse veiklose, socialiniai įgūdžiai, emocijų reguliavimo gebėjimai, savarankiškumas, šeimos palaikymas, mokyklos aplinka, individualūs vaiko poreikiai.
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis mokykloje?
Kalbėkitės su vaikais,
patys išlikite ramūs,
bendraukite su mokytojais,
stenkitės sukurti ir išlaikyti dienos ritmą,
nepulkite vaikui padėti, jei nėra būtinybės,
paskatinkite, pasidžiaukite,
nekritikuokite ir nenuvertinkite,
domėkitės mokyklos taisyklėmis, reikalavimais, kartu su vaiku jas aptarinėkite,
padėkite vaikui užmegzti artimus ryšius su kitais klasės vaikais,
knygų apie mokyklos gyvenimą skaitymas kartu su vaiku padeda užmegzti pokalbį, aptarti situacijas.
Apie autorę
Straipsnį parengė Indrė Neimantė. Edukologė, logopedė, lektorė, Vilniaus kolegijos dėstytoja praktikė. Indrės patirtis švietimo srityje – 15 metų.
Komentarai